vandininis

vandinìnis, -ė adj. (2) žr. 2 vandeninis: 1. P Vandinìnės vištaitės tokios buvo DrskŽ. Vandinìnis žmogus (vandenis) Grdm. Vandinìniai tiej liūliai, koki negadni Drsk. [V]anduo gulina pievas, o [v]andininės žolės neėda nė gyvolis Šts. [V]andinìniai lukštai Akm. 2. Kiauliniai viedrai buvo kiaulėms šerti, karvamilžiai – karvėms milžti, vandinìnis viedras – tik vandinie End. [V]andininė blindė (Salix aquatica) P. 3. skirtas vandeniui nutraukti, nutekėti: [V]andininis griovis yr [v]andinie nutraukti Šts. 4. žr. 2 vandeninis 3: Vandinìnis malūnas senovė[je] buvo: lentos yr, sukas i neša vandinį Šauk. Dideliūse malūnūse vandinìniūse tie malo, kur pri upių gyveno, o mes vežėm į vėjinį End. Beržėnūse buvo grapo malūniukas vandinìnis Užv. 5. žr. 2 vandeninis 7: [V]andinìnė smiltis y[ra] aštri, be žvyro – gal rankas plauti Šts. Kapūs molis vandinìnis, i duobė[je] prieina vandens Vg. 6. žr. 2 vandeninis 8: Vandinìniai debesys ateita, dabar lys Vn. Toks vandinìnis oras, nemalonus Yl. 7. prk. kuris nerimtas, nesubrendęs, nenusistovėjęs: Su anais (pusberniais) neprasidėk – anie vandinìniai yr: sylos tura, o proto nė už kapeiką Slnt.